"CIPRAMIL" aprašymas
CIPRAMIL 20 mg
Sudėtis, dozės
Citalopramo hidrobromidas, atitinkantis 20 mg citalopramo.
Tabletės: kukur8zų krakmolas, laktozės monohidratas, mikrokristalinė
celiuliozė, kopolividonas, glicerolis, natrio kroskarmeliozė, magnio
stearatas, metilhidroksipropilceliuliozė, polietileno glikolis 400, titano
dioksidas (E 171).
Farmakologinės savybės
Veikimo mechanizmas
Farmakodinamika. Biocheminiai ir elgesio tyrimai parodė, kad citalopramas
yra stiprus serotonino (5-HT) reabsorbcijos inhibitorius. Ilgas jo
vartojimas nesukelia tolerancijos 5-HT reabsorbcijos slopinimui.
Citalopramas yra selektyviausias iš visų aprašytų serotonino reabsorbcijos
inhibitorių (SSRI), neveikiantis ar labai silpnai veikiantis noradrenalino
(NA), dopamino (DA) ir gama aminosviesto rgšties (GASR) receptorius.
Citalopramas, priešingai negu daugelis triciklių antidepresantų ir kai
kurie naujesni SSRI, neturi afiniteto ar turi labai mažą afinitetą 5-HT1A,
5-HT2, DA D1 ir D2 receptoriams, alfa1, alfa2, beta adrenoreceptoriams,
histamino H1, cholinerginiams muskarino, benzodiazepino ir opioidiniams receptoriams.
Funkciniai izoliuotų organų in vitro tyrimai ir in vivo tyrimai patvirtino
mažą afinitetą šiems receptoriams. Šiuo silpnu poveikiu receptoriams
galima paaiškinti nedidelį citalopramo sukeliamų tradicinių šalutinių
reiškinių (burnos džiūvimo, šlapinimosi ir žarnyno veiklos sutrikimų, pablogėjusios regos, sedacijos, kardiotoksiškumo ir ortostatinės hipotenzijos) dažnumą.
Manoma, kad greitų akių judesių (REM) miego fazės slopinimas rodo
antidepresinio poveikio pradžią. Citalopramas, kaip ir tricikliai
antidepresantai, kiti SSRI ir MAO inhibitoriai, slopina REM miego fazę ir
ilgina gilaus lėtos bangos miego fazę.
Nors citalopramas neveikia opioidinių receptorių, tačiau jis stiprina
įprastinių opioidinių analgetikų antinocicepcinį poveikį.
Visi pagrindiniai citalopramo metabolitai yra SSRI, nors jų stiprumas ir
selektyvumas yra mažesni negu citalopramo, bet selektyvumas didesnis negu
daugelio naujesnių SSRI. Metabolitai neveikia antidepresiškai.
Citalopramas, vartojamas vienas ar kartu su alkoholiu, neveikia žmogaus
kognityvinių (mastymo) funkcijų ir psichomotorinio aktyvumo, neramina arba
veikia silpnai raminamai.
Viena citalopramo dozė savanoriams nemažino seilių išsiskyrimo ir ryškiau
neveikė širdies ir kraujagyslių sistemos rodiklių. Citalopramas neveikia
prolaktino ir augimo hormonų koncentracijos serume.
Farmakokinetika.
Rezorbcija
Rezorbuojama beveik visa vaisto dozė, maistas rezorbcijai įtakos neturi
(Tmax vidurkis - 3 val.). Peroralinis biologinis įsisavinimas yra apie 80%.
Pasiskirstymas
Tariamasis pasiskirstymo tris (Vd)beta yra apie 12-17 l/kg. Mažiau kaip
80% citalopramo ir jo pagrindinių metabolitų jungiasi su kraujo plazmos
baltymais.
Biotransformacija
Citalopramas metabolizuojamas į aktyvų demetilcitalopramą,
didemetilcitalopramą, citalopramo N oksidą ir į neaktyvų propiono rgšties
derivatą. Visi aktyvs metabolitai taip pat yra SSRI, nors ir silpnesni
negu pats vaistas. Plazmoje vyrauja nepakitęs citalopramas.
Išsiskyrimas
Pusinės eliminacijos periodas (T0,5) yra apie pusantros paros, vidutinis
sisteminis klirensas (ClS) - apie 0,3-0,4 l/min, peroralinis plazmos
klirensas (Cloral) - apie 0,4 l/min.
Didžioji citalopramo dalis išsiskiria pro kepenis (85%), o kita dalis
(15%) – pro inkstus. Su šlapimu išsiskiria 12-23% nepakitusio citalopramo
paros dozės. Kepenų (likęs) klirensas yra apie 0,3 l/min, inkstų klirensas
- apie 0,05-0,08 l/min.
Vaisto kinetika yra linijinė. Pastovi vaisto koncentracija plazmoje
susidaro po 1-2 savaičių. Vartojant 40 mg per parą, pasiekiama vidutinė
300 nmol/l (165-405 nmol/l) koncentracija. Nėra aiškaus ryšio tarp
citalopramo koncentracijos plazmoje ir gydomojo atsako ar šalutinių reiškinių.
Senyviems pacientams (>65 metai)
Senyviems pacientams ilgėja pusinės eliminacijos periodas ir mažėja
klirensas, nes lėtėja metabolizmas.
Kai susilpnėjusi kepenų funkcija
Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi, citalopramas išsiskirias
lėčiau. Citalopramo pusinės eliminacijos laikas bna beveik dvigubai
ilgesnis, pastovi citalopramo koncentracija, vartojant tam tikrą dozę, yra
beveik dvigubai didesnė negu paciento, kurio kepenų funkcija nepakitusi.
Kai susilpnėjusi inkstų funkcija
Pacientams, kuriems yra lengvas ar vidutinio sunkumo inkstų nepakankamumas, citalopramas išsiskiria lėčiau. Tai neturi įtakos citalopramo farmakokinetikai. Dar nėra informacijos apie pacientų, kuriems yra sunkus inkstų nepakankamumu (kreatinino klirensas <20ml/min), gydymą.
Ikiklinikinio saugumo duomenys
Citalopramo minis toksiškumas yra neryškus.
Tiriant lėtinį toksiškumą, nenustatyta jokių reiškinių, galinčių sukelti
rpesčių gydant citalopramu.
Reprodukcijos toksiškumo tyrimai (I, II ir III lygiai) nerodo, kad
citalopramas btų pavojingas vaisingo amžiaus moterims. Citalopramo
koncentracija motinos piene yra maža.
Jis neveikia mutageniškai ir kancerogeniškai.
Klinikinės savybės
Indikacijos
Depresija. Nerimas ir panikos priepuoliai, fobija, panikos
priepuoliai su agorafobija ar be jos.
Kontraindikacijos
Cipramil (Seropram, Cipram) tablečių negalima skirti
pacientams, jautriems bet kuriai vaisto sudedamajai daliai.
Vaisto negalima skirti monoaminooksidazės inhibitorius (MAOI) vartojantiems pacientams (žr. "Vaistų sąveika ir kitos sąveikos ršys").
Nepageidaujami reiškiniai
Šalutiniai reiškiniai paprastai yra neryšks ir
laikini. Jie dažniausiai būna pirmąsias vieną ar dvi gydymo savaites ir
išnyksta toliau gydant.
Dvigubai aklų, placebo kontroliuojamų tyrimų metu dažniausiai stebėti
šalutiniai reiškiniai, susiję su citalopramo vartojimu (N=1083), lyginant
su placebo grupės pacientais (N=486), buvo pykinimas, burnos dživimas,
mieguistumas, padidėjęs prakaitavimas, tremoras, viduriavimas ir sutrikusi ejakuliacija. Šios reakcijos mažai skyrėsi (< 10%) nuo placebo sukeltų reakcijų.
Lyginamųjų dvigubai aklų tyrimų su tricikliais ir keturcikliais
antidepresantais (TTCA) metu buvo statistiškai patikimai didesnis TTCA
(N=389) sukeltų šalutinių reiškinių dažnumas (burnos dživimas, padidėjęs
prakaitavimas, vidurių užkietėjimas, tremoras, galvos svaigimas, mieguistumas, sutrikusi akomodacija, ortostatinė hipotenzija, palpitacija, pakitęs skonis) negu sukeltų citalopramo (N=682). Citalopramo sukeltų dviejų šalutinių reiškinių (pykinimo, sutrikusios ejakuliacijos) dažnumas buvo statistiškai patikimai didesnis negu sukeltų TTCA.
Klinikinių tyrimų metu (N=3107) nustatyta šių šalutinių reiškinių:
Dažni ( > arba 5%)
Odos ir jos priedų sutrikimai. Padidėjęs prakaitavimas (13%).
Centrinės ir periferinės nervų sistemos sutrikimai. Galvos skausmas (21%),
tremoras (12%), galvos svaigimas (8%).
Regos sutrikimai. Pakitusi rega (7%).
Psichiatriniai sutrikimai. Mieguistumas (17%), nemiga (16%), nervingumas
(6%), nerimas (5%), pablogėjusi koncentracija (5%).
Virškinimo trakto veiklos sutrikimai. Burnos dživimas (20%), pykinimas
(20%), vidurių užkietėjimas (11%), viduriavimas (8%).
Bendrieji širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimai. Ortostatinė hipotenzija (5%).
Širdies susitraukimų dažnumo ir ritmo sutrikimai. Palpitacija (5%).
Šlapimo sistemos sutrikimai. Sutrikęs šlapinimasis (7%).
Bendrieji. Astenija (11%).
Retesni (1- < 5%)
Odos ir jos priedų sutrikimai. Bėrimas (3,4%), niežulys (1,8%).
Kaulų ir raumenų sistemos sutrikimai. Mialgija (1,1%).
Centrinės ir periferinės nervų sistemos sutrikimai. Parestezijos (3,8%),
ekstrapiramidiniai sutrikimai (2,8%).
Jutimo sutrikimai. Pakitęs skonis (1,2%).
Psichiatriniai sutrikimai. Ažitacija (4,8%), pakitęs miegas (3,6%),
sumažėjęs lytinis potraukis (3,0%), apatija (2,3%), anoreksija (2,2%),
sumišimas (1,1%), žiovulys (1,0%).
Virškinimo trakto veiklos sutrikimai. Vėmimas (3,9%), pilvo skausmas
(2,9%), dispepsija (2,7%), padidėjęs seilių išsiskyrimas (1,2%), dujų
susikaupimas žarnyne (1,0%).
Medžiagų apykaitos ir mitybos sutrikimai. Sumažėjusi (4,2%) ar padidėjusi
(3,5%) kno masė.
Širdies susitraukimų dažnumo ir ritmo sutrikimai. Tachikardija (3,4%).
Kvėpavimo sistemos sutrikimai. Rinitas (2,1%).
Vyrų reprodukcijos sutrikimai. Sutrikusi ejakuliacija (4,9%), impotencija
(3,1%).
Moterų reprodukcijos sutrikimai. Sutrikusios mėnesinės (5%).
Bendrieji. Bendras silpnumas (2,3%), nuovargis (2,1%).
Reti (< 1%)
Odos ir jos priedų sutrikimai. Padidėjęs jautrumas šviesai (0,4%).
Centrinės ir periferinės nervų sistemos sutrikimai. Traukuliai (0,1%).
Klausos ir vestibiuliarinio aparato sutrikimai. Ūžesys ausyse (0,4%).
Psichiatriniai sutrikimai. Euforija (0,9%), agresyvus elgesys (0,5%).
Kepenų ir tulžies latakų sutrikimai.Padidėjęs kepenų fermentų aktyvumas
(0,6%).
Širdies susitraukimų dažnumo ir ritmo sutrikimai. Bradikardija (0,5%).
Kvėpavimo sistemos sutrikimai. Kosulys (0,7%), dispnėja (0,5%).
Moterų reprodukcijos sutrikimai. Anorgazmija (0,9%).
Bendrieji. Alerginės reakcijos (0,2%), apalpimas (0,1%).
Pranešimai patekus vaistui į rinką
Gydant citalopramu, kaip ir kitais SSRI, užregistruoti keli hiponatremijos
atvejai, daugiausia vyresniems pacientams, dažniau moterims.
Keliems pacientams stebėtas serotonino sindromas, apie pusei jų buvo
įtarta sąveika su ličiu.
Kai kuriems pacientams pasireiškė nutraukimo sindromas - galvos svaigimas,
pykinimas ir parestezija.
Ypatingi įspėjimai.
Vartojimas nėštumo ir maitinimo krūtimi metu.
B:1 kategorija
Yra mažai patirties apie vaisto vartojimą nėštumo laikotarpiu.
Atliekant reprodukcijos tyrimus, nenustatyta dažnesnių vaisiaus pažeidimų
ar kitų žalingų poveikių reprodukcijai.
IVb kategorija
Pranešama, kad citalopramo patenka į motinos pieną, bet šios informacijos
nepakanka įvertinti pavojų vaikui.
Rekomenduojamos atsargumo priemonės.
Sąveika
MAOI (neselektyviųjų, bei A selektyviųjų (moklobemido) ir B selektyviųjų
(selegilino)) - serotonino sindromo pavojus.
Vartojant kartu citalopramą ir MAO inhibitorius, gali pasireikšti
"serotonino sindromas".
Citalopramo, kaip ir kitų SSRI, negalima skirti monoaminooksidazės
inhibitorius (MAOI) vartojantiems pacientams. Citalopramą galima vartoti
po 14 dienų baigus gydyti neselektyviaisiais MAO inhibitoriais ir
mažiausiai po vienos dienos baigus gydyti moklobemidu ir selegilinu. MAO inhibitorius galima vartoti po septynių dienų baigus gydyti citalopramu.
Dozavimo, vartojimo būdas
Suaugusiesiems. Depresijai gydyti: Citalopramo skiriama peroraliai po 20
mg per parą.
Atsižvelgiant į paciento bklę ir depresijos sunkumą, dozė gali bti
padidinta iki 60 mg per parą.
Panikos sutrikimams gydyti: pirmąją savaitę rekomenduojama vartoti po 10
mg, vėliau dozė didinama iki 20 mg per parą. Dozė toliau gali bti
didinama iki 60 mg per parą atsižvelgiant į paciento bklę.
Senyviems pacientams. Depresijai gydyti: Citalopramo skiriama peroraliai
po 20 mg per parą.
Atsižvelgiant į paciento bklę ir depresijos sunkumą, dozė gali bti
padidinta iki 40 mg per parą.
Panikos sutrikimams gydyti: Pirmąją savaitę rekomenduojama vartoti po 10
mg, vėliau dozė didinama iki 20 mg per parą. Dozė toliau gali bti
didinama iki 40 mg per parą atsižvelgiant į paciento bklę.
Vaikams. Dėl nepakankamos klinikinės patirties nerekomenduojama vartoti.
Kai susilpnėjusi inkstų funkcija. Pacientams, kuriems yra neryškus ar
vidutinio sunkumo inkstų nepakankamumas, gali bti skiriama įprastinė
dozė. Nėra informacijos apie pacientų, kurių inkstų funkcija ryškiai
sutrikusi (kreatinino klirensas <20 ml/min) gydymą.
Kai susilpnėjusi kepenų funkcija: Pacientams, kuriems yra susilpnėjusi
kepenų funkcija, skiriama ne didesnė kaip 30 mg per parą dozė.
Antidepresinis poveikis paprastai prasideda po 2-4 savaičių. Gydymas
antidepresantais yra simptominis, todėl turi bti tęsiamas dar tam tikrą
laiką, paprastai 6 mėn. ar ilgiau, po pasveikimo, kad liga nepasikartotų.
Gydant citalopramu panikos sutrikimus, stipriausias poveikis bna maždaug
po 3 mėnesių, toliau gydoma bklei palaikyti.
Vartojimo būdas: citalopramo tabletės vartojamos peroraliai vieną kartą
per parą.
Jos gali būti vartojamos bet kuriuo paros metu. Maistas neturi reikšmės
vaisto rezorbcijai.
Kai kuriems pacientams su panikos sutrikimais gydymo antidepresantais
pradžioje gali sustiprėti nerimo simptomai. Ši paradoksali reakcija,
toliau gydant, paprastai išnyksta per dvi savaites. Rekomenduojama maža
pradinė dozė sumažina paradoksalaus anksiogeninio poveikio riziką.
Citalopramo, kaip ir kitų SSRI, negalima skirti monoaminooksidazės
inhibitorius (MAOI) vartojantiems pacientams. Citalopramą galima vartoti
po 14 dienų baigus gydyti neselektyviaisiais MAO inhibitoriais ir
mažiausiai po vienos dienos baigus gydyti moklobemidu ir selegilinu. MAO inhibitorius galima vartoti po septynių dienų baigus gydyti citalopramu.
Kaip retas šalutinis reiškinys, vartojant SSRI, buvo hiponatremija,
tikriausiai dėl sutrikusios antidiurezinių hormonų sekrecijos. Vyresniems
pacientams jos rizika yra didesnė.
Kai staiga nutraukiamas gydymas ilgai vartotais SSRI, gali pasireikšti
nutraukimo simptomų: galvos svaigimas, parestezijos, tremoras, nerimas,
pykinimas ir palpitacija. Norint išvengti šių simptomų, rekomenduojama
gydymą nutraukti per vieną - dvi savaites mažinant dozę. Tai nėra priklausomybės požymiai.
Polinkis į savižudybę yra bdingas depresija sergantiems pacientams ir
savižudybės galimybė išlieka tol, kol nepasiekiama ryški remisija.
Pacientams, kurie gali nusižudyti, negalima duoti didelio šio vaisto kiekio.
Pacientams, kuriems yra bipolinis afektinis sutrikimas, gali prasidėti
manijos fazė. Jai prasidėjus, citalopramo nebevartoti.
Gyvūnų tyrimai neparodė, kad citalopramas dažnina epilepsinius traukulius,
tačiau jo, kaip ir kitų antidepresantų, turi bti atsargiai skiriama
pacientams, kuriems yra buvę epilepsijos priepuolių.
Citalopramas, kaip ir kiti psichotropiniai vaistai, gali pakeisti
sergančiųjų diabetu insulino ir gliukozės koncentraciją kraujyje; be to,
pats depresinis sutrikimas gali sutrikdyti pacientų gliukozės pusiausvyrą.
Pacientams, vartojantiems SSRI, serotonino sindromas bna retai. Jis
pasireiškia ažitacija, sumišimu, tremoru, mioklonusu ir hipertermija.
Perdozavimo, toksiniai reiškiniai. Citalopramo skiriama pacientams,
linkusiems į savižudybę. Užregistruoti keli bandymų nusižudyti atvejai.
Dažnai trksta duomenų apie tikslią dozę ir derinimą su kitais vaistais ir
(ar) alkoholiu.
Simptomai
Perdozavus vien tik citalopramą, išryškėjo tokie simptomai: apsndimas,
mieguistumas, sąmonės praradimas, traukuliai, tachikardija, pykinimas,
vėmimas, cianozė, tremoras, prakaitavimas ir retai EKG pokyčiai.
Užregistruota mirties atvejų.
Gydymas
Specifinio priešnuodžio nėra. Gydymas simptominis ir palaikomasis.
Apsinuodijus peroraliai, reikia skubiai išplauti skrandį. Tokius pacientus
turi nuolat stebėti medikai.
Suaugęs pacientas, apsinuodijęs 5200 mg citalopramo doze, išgyveno.
Ypatingos atsargumo priemonės.
Citalopramo negalima vartoti kartu su MAOI (žr. "Kontraindikacijos" ir
"Vaistų sąveika").
Tyrimai in vivo parodė, kad citalopramo metabolizmui nebdingas kliniškai
reikšmingas sparteino/debrizokvino oksidacijos (CYP2D6) ir mefenotoino
hidroksilinimo (CYP2C19) polimorfizmas. Todėl parenkant dozę į šiuos
fenotipus atsižvelgti nereikia.
Buvo stebėta farmakokinetinė sąveika tarp citalopramo ir metoprololio, dėl
kurios du kartus padidėjo metoprololio koncentracija. Pakitęs metoprololio
metabolizmas rodo sąveiką tarp jo ir demetilcitalopramo. Ši sąveika
susijusi su CYP2D6 izofermentu. Sveikiems savanoriams, vartojantiems citalopramą, metoprololio poveikis kraujospdžiui ir širdies susitraukimų dažnumui nebuvo statistiškai patikimas.
Vartojant cimetidiną, šiek tiek padidėjo citalopramo koncentracija
kraujyje. Dėl to, kai kartu vartojamos didelės cimetidino dozės, patariama
atsargiai skirti dideles citalopramo dozes.
Tiriant nenustatyta farmakokinetinės sąveikos tarp ličio ir citalopramo.
Farmakodinaminės sąveikos nenustatyta klinikinių tyrimų metu, kai kartu
buvo skiriama citalopramo ir ličio. Tačiau negalima garantuoti, kad nėra
farmakodinaminės sąveikos, nes litis didina serotoninerginę neurotransmisiją, todėl šiuos vaistus vartoti kartu reikia atsargiai.
Nėra klinikinės patirties apie citalopramo ir ETT vartojimą kartu.
Svarbu
Farmakokinetinės sąveikos tyrimai parodė, kad citalopramas tik šiek tiek
slopina sparteino oksigenazę (CYP2D6), ir visai neveikia mefenitoino
oksigenazės (CYP2C19).
Buvo atlikti farmakokinetiniai sąveikos tyrimai su levomepromazinu
(fenotiazinų grupės neuroleptiku) ir imipraminu (tricikliu antidepresantu), tačiau kliniškai reikšmingos farmakokinetinės sąveikos nenustatyta.
Tiriant nustatyta, kad citalopramas neveikia varfarino farmakokinetikos ir
farmakodinamikos.
Farmakokinetinės sąveikos tyrimų metu citalopramas nepakeitė digoksino
farmakokinetikos.
Tiriant įvairių dozių karbamazepino ir citalopramo sąveiką, nenustatyta,
kad citalopramas pakeistų karbamazepino ir jo metabolito karbamazepino
epoksido farmakokinetiką.
Nepastebėta nei farmakodinaminės, nei farmakokinetinės sąveikos vartojant
citalopramą kartu su alkoholiu.
Klinikinių tyrimų metu nestebėta farmakodinaminės sąveikos tarp
citalopramo ir kartu vartojamų benzodiazepinų, neuroleptikų, analgetikų,
antihistamininių, antihipertenzinių, kardiovaskulinių vaistų ir č adrenoblokatorių.
Poveikis sugebėjimui vairuoti automobilį, valdyti mechanizmus.
Citalopramas neveikia mastymo ir psichomotorinio aktyvumo.
Pacientų, vartojančių psichotropinius vaistus, gali susilpnėti bendras
dėmesys bei susitelkimas ir dėl pačios ligos, ir dėl vartojamo vaisto ar
dėl abiejų priežasčių. Todėl pacientus reikia įspėti apie galimą poveikį
jų gebėjimui vairuoti ar valdyti mechanizmus.
Farmacinės savybės
Nesuderinamumas. Nežinomi
Tinkamumo laikas. Galiojimo laikas nurodytas ant kiekvienos pakuotės.
Citalopramo tabletės tinka vartoti 5 metus.
Laikymo sąlygos. Laikyti kambario (ne didesnėje kaip 25oC) temperatūroje.
Pakuotė (dydis, dozuotė, tipas). Plėvele dengtos tabletės. Pakuotės po
28 tabletes.
PRISIJUNGTI
PREKIŲ KREPŠELIS
