"MICARDIS" aprašymas
Micardis 80 mg
Telmisartanum
ATC kodas: C09CA
Gamintojas: Boehringer Ingelheim
Registracijos numeris: 99/6368/3
Vaisto tipas: Receptinis
Tinkamumo laikas (mėn.): 24
Farmakoterapinė grupė: Antihipertenzinis
Sudėtis, dozės
Veiklioji vaisto medžiaga - telmisartanas. Vienoje tabletėje jo yra 80 mg.
Pagalbinės medžiagos. Polividonas, megluminas, natrio hidroksidas,
gliucitolis, magnio stearatas.
Farmakologinės savybės
Veikimo mechanizmas.
Farmakodinamika. Telmisartanas yra specifinis angiotenzinui II jautrių AT1
receptorių blokatorius. Jis blokuoja angiotenzino II prisijungimą prie AT1
receptorių. Nuo jų dirginimo priklauso angiotenzino sukeliamas poveikis.
Daliniu agonistiniu poveikiu AT
1 receptoriams telmisartanas nepasižymi. Prie šių receptorių vaistas
jungiasi selektyviai ir ilgam. Kitos rūšies angiotenzininių receptorių,
įskaitant ir AT2, preparatas neblokuoja. Kokia minėtų receptorių funkcija
ir koks galimas poveikis, jeigu juos per daug stimuliuoja angiotenzinas II (jo kiekis veikiant telmisartanui padidėja), nežinoma. Telmisartanas mažina aldosterono koncentraciją plazmoje. Plazmoje esančio renino vaistas neslopina, jonų srovės kanalų neblokuoja. Kadangi angiotenziną konvertuoja
nčių fermentų (kininazės II), ardančių ir bradikininą, telmisartanas
neslopina, todėl bradikinino sukeliamo nepageidaujamo poveikio neturėtų
stiprinti.
80 mg telmisartano dozė beveik visiškai blokuoja angiotenzino II sukeliamą
kraujospūdžio padidėjimą žmogui. Šis poveikis pakankamas išlieka ilgiau
negu 24 val., o pastebimas - net 48 val.
Išgėrus pirmą vaisto dozę, antihipertenzinis poveikis palaipsniui
pasireiškia per 3 val. Labiausiai kraujospūdis sumažėja po 4-8 gydymo
savaičių. Preparato vartojant ilgai, poveikis išlieka.
Matuojant kraujospūdį ambulatoriškai gydomiems pacientams, nustatyta, kad
vienkartinės dozės antihipertenzinis poveikis išlieka ilgiau negu 24 val.
po pavartojimo, įskaitant ir paskutines 4 val. prieš kitos dozės vartojimą. Tai patvirtina ir kontrolinių tyrimų (lyginta su placebu), kurių metu vartota 40 mg ir 80 mg telmisartano, rezultatai: didžiausia koncentracija plazmoje nesumažėjo daugiau negu iki 80%.
Sistolinio kraujospūdžio padidėjimo iki tokio lygio, kuris buvo prieš
vaisto išgėrimą, laikas priklauso nuo dozės. Apie diastolinio kraujospūdžio didėjimo laiko priklausomumą duomenys yra nevienareikšmiai.
Pacientams, sergantiems arterine hipertenzija, telmisartanas sumažina ir
sistolinį, ir diastolinį kraujospūdį, tačiau nekeičia pulso dažnio. Ar
vaisto sukeliamas diuretinis ir natrį iš organizmo išskiriantis poveikis
daro įtaką kraujospūdžiui, neištirta.
Telmisartano antihipertenzinis efektyvumas prilygsta kitų grupių
antihipertenziniams preparatams, pvz., amlodipinui, atenololiui, enalapriliui, hidrochlortiazidui ir lizinopriliui (remiamasi klinikinių
tyrimų duomenimis).
Staigiai nutraukus mikardžio vartojimą, kraujospūdis palaipsniui per
kelias dienas tampa toks, koks buvo prieš gydymą, atoveiksmio hipertenzijos nepasireiškia.
Klinikinių tyrimų metu telmisartano vartojusiems pacientams sausas kosulys
pasireiškė daug rečiau, negu žmonėms vartojusiems angiotenziną
konvertuojančių fermentų inhibitorių.
Ar šis vaistas mažina mirštamumą ar sergamumą širdies ir kraujagyslių
ligomis, kol kas nežinoma.
Farmakokinetika.
Rezorbcija
Telmisartanas rezorbuojamas greitai, tačiau rezorbcijos procentas yra
nevienodas. Žmonių organizme absoliutus vaisto biologinis prieinamumas yra
50%. Išgėrus 40 mg telmisartano dozę valgio metu, plotas, kurį koordinačių
sistemoje apibrėžia koncentracijos kreivė (AUC0-begalybė) sumažėja maždaug 6%, išgėrus 160 mg dozę - 19%.
Praėjus 3 val. po telmisartano pavartojimo, koncentracija plazmoje yra
vienoda nepaisant, ar jis vartotas valgio metu, ar nevalgius. Manoma, kad
dėl nedidelio AUC sumažėjimo terapinis poveikis neturėtų silpnėti.
Vaisto koncentracijos priklausomumas nuo dozės nėra linijinis. Didesnių
negu 40 mg dozių maksimalios koncentracijos plazmoje ir kiek mažiau AUC
didėjimas yra neproporcingas dozei.
Moterų organizme, didžiausia koncentracija plazmoje ir AUC yra atitinkamai
3 ir 2 kartus didesni negu vyrų.
Pasiskirstymas
99,5% telmisartano jungiasi prie kraujo baltymų, daugiausia alfa-1
rūgščiųjų glikoproteinų. Tariamasis pasiskirstymo tūris tuo metu, kai
koncentracija pastovi (Vdss), yra maždaug 500 l.
Metabolizmas
Telmisartanas metabolizuojamas konjugacijos būdu, atsiranda gliukuronidų.
Konjugatai yra neveiklūs.
Eliminacija
Organizme telmisartano irimas yra eksponentinis, galutinės pusinės
eliminacijos periodas yra ilgesnis negu 20 val. Didžiausia koncentracija
plazmoje ir šiek tiek mažiau AUC didėja neproporcingai dozei. Vartojant
rekomenduojamą dozę, klinikai reikšmingo telmisartano kaupimosi organizme nepastebėta. Vaisto koncentracija moterų kraujo plazmoje būna didesnė negu vyrų, tačiau dėl to vaisto efektyvumas bevei nekinta.
Tiek išgertas, tiek injekuotas telmisartanas iš organizmo išskiriamas
beveik tik su išmatomis, daugiausiai nepakitusio vaisto pavidalu. Pro
inkstus išskiriama mažiau negu 1% dozės. Palyginti su kepenų kraujotaka
(1500 ml/min.), bendras vaisto klirensas plazmoje yra didelis - maždaug 1000 ml/min.
Specialios ligonių grupės
Senyvi žmonės
Senyvų žmonių organizme vaisto farmakokinetika yra tokia pat, kaip ir
jaunų.
Inkstų funkcijos nepakankamumas
Dializuojamų ligonių, kurių inkstų funkcija nepakankama, plazmoje vaisto
koncentracija būna mažesnė. Kadangi telmisartanas tvirtai jungiasi prie
kraujo baltymų, tai dialize jo iš organizmo pašalinti neįmanoma. Jeigu
inkstų funkcija pažeista, vaisto pusinės eliminacijos periodas nekinta.
Kepenų funkcijos nepakankamumas
Tyrimais nustatyta, kad pacientų, kurių kepenų funkcija sutrikusi,
organizme absoliutus biologinis telmisartano prieinamumas padidėja beveik
100%., pusinės eliminacijos periodas nekinta.
Ikiklinikinių vaisto saugumo tyrimų duomenys
Ikiklinikinių tyrimų metu gyvūnams, kurių kraujospūdis buvo normalus,
telmisartano dozės, nuo kurių koncentracija plazmoje būna tokia pat, kaip
nuo rekomenduojamų dozių žmogui, sukėlė eritrocitų pokyčius (sumažino jų
skaičių, hemoglobino kiekį bei hematokrito rodmenis), sutrikdė inkstų kraujotaką (padidino kraujyje karbamido azoto ir kreatinino kiekį) ir padidino kalio kiekį serume. Šunims preparatas sukėlė inkstų kanalėlių išsiplėtimą ir atrofiją. Be to, žiurkėms ir šunims atsirado skrandžio gleivinės pažeidimų: erozija, opa arba uždegimas. Žinoma, kad ikiklinikinių tyrimų metu minėtą poveikį sukelė ir angiotenziną konvertuojančių fermentų inhibitoriai, ir angiotenzino II antagonistai. Nuo jo galima apsisaugoti
geriant druskų tirpalų.
Abiejų rūšių gyvūnų plazmoje padidėjo renino aktyvumas, atsirado ląstelių,
esančių arti inkstų glomerulų, hipertrofija ar hiperplazija. Manoma, kad
šis poveikis (jį sukelia ir angiotenziną konvertuojančių fermentų
inhibitoriai ir kiti angiotenzino II antagonistai) klinikai yra nereikšmingas.
Tyrimų su gyvūnais rezultatai rodo, kad telmisartanas gali daryti
nepageidaujamą poveikį postnataliniam vystymuisi: sumažėja palikuonių
svoris, jie vėliau pradeda matyti, dažniau žūsta.
Tyrimų in vitro metu mutageninio ar reikšmingo klastogeninio telmisartano
poveikio nepastebėta. Žiurkėms ir pelėms kancerogeninio poveikio vaistas
nesukėlė.
Klinikinės savybės
Indikacijos
Pirminė arterinė hipertenzija.
Kontraindikacijos
Padidėjęs organizmo jautrumas bet kuriam mikardžio komponentui.
Nėštumo ir laktacijos periodas (žr. skyrių "Nėštumas ir laktacija").
Tulžies organų obstrukcija.
Sunkus kepenų funkcijos nepakankamumas.
Sunkus inkstų funkcijos nepakankamumas.
Nepageidaujami reiškiniai
Nepageidaujamas mikardžio poveikis paprastai
būna lengvas ir laikinas. Dėl jo vaisto vartojimą tenka nutraukti
nedažnai. Nuo dozės, paciento lyties, amžiaus ar rasės nepageidaujamas
telmisartano poveikis nepriklauso.
Klinikinių tyrimų metu nepageidaujamas poveikis, pasireiškęs 1041
pacientui, vartojusiam po 20-160 mg telmisartano per dieną iki 12
savaičių, buvo toks pat, kaip ir ligoniams, vartojusiems placebo. Dažnaiau
negu placebas nepageidaujamą poveikį telmisartanas sukėlė tik virškinamajam traktui.
Lentelėje pateiktas nepageidaujamas poveikis, kuris pasireiškė
telmisartano vartojusiems pacientams, nepriklausomai nuo jį sukėlusios
priežasties. Išvardyti simptomai, kurie pasireiškė ne mažiau kaip 1%
pacientų ir dažniau, negu palcebo vartojusiems žmonėms.
Nepageidaujamas Telmisartanas (monoterapija) n=1041 %; Placebas n=380 %;
poveikis
Galvos skausmas 9,7 17,4
Viršutinių kvėpavimo takų infekcinė liga 6,9 6,1
Galvos svaigimas 4,2 6,3
Skausmas 3,5 4,7
Nugaros skausmas 3,2 1,1
Nuovargis 3 3,7
Viduriavimas 2,8 1,6
Sinusitas 2,2 2,4
Simptomai, panašūs į gripo 2,1 1,8
Dispepsija 1,9 1,6
Kosulys 1,4 1,6
Mialgija 1,4 1,1
Krūtinės skausmas 1,3 1,3
Infekcija šlapimo organuose 1,2 1,1
Pykinimas 1,1 1,6
Faringitas 1,1 0
Pilvo skausmas 1 0,8
Be to, visų klinikinių tyrimų metu, kuriuose telmisartano vartojo 3445
pacientai, daugiau negu 1% pasireiškė bronchitas, nemiga, artralgija,
nerimas, depresija, palpitacija, kojų mėšlungis, odos išbėrimas. Ar minėtą
poveikį sukėlė telmisartanas, neįmanoma buvo nustatyti.
Vienam pacientui atsirado angioedema.
Laboratorinių tyrimų rodikliai
Kad telmisartanas darytų didelę įtaką laboratorinių tyrimų rodikliams,
klinikinių tyrimų metu nepastebėta. Šio vaisto vartojusių pacientų
kraujyje, palyginti su žmonių, vartojusių placebo, dažniau sumažėdavo
hemoglobino arba padaugėdavo šlapimo rūgšties.
Buvo kepenų fermentų padaugėjimo bei kreatinino koncentracijos padidėjimo
kraujyje atvejų. Jų dažnis buvo toks pat arba mažesnis, negu pacientams,
vartojusiems pacebo.
Ypatingi įspėjimai
Vartojimas nėštumo ir maitinimo krūtimi metu. Nėštumas (žr. paragrafą
"Kontraindikacijos").
Nėštumo metu mikardžio vartoti negalima. Planuojančiai pastoti moteriai
vietoj telmisartano reikia skirti kitų tinkamų antihipertenzinių vaistų.
Jeigu mikardžiu gydoma moteris pastoja, ji šio vaisto vartojimą turi
nutraukti kiek galima greičiau. Jei renino ir angiotenzino sistemą veikiančių medikamentų vartojama 4-9 nėštumo mėnesiu, gali atsirasti vaisiaus pažeidimų, jis gali net žūti.
Kūdikį žindančioms moterims vartoti telmisartano draudžiama, nors
nežinoma, ar jo patenka į motinos pieną.
Sąveika
Telmisartanas gali stiprinti kitų antihipertenzinių preparatų
kraujospūdį mažinantį poveikį. Kitokios reikšmingos sąveikos nepastebėta.
Farmakokinetikos tyrimų metu kartu su mikardžiu vartotas digoksinas,
varfarinas, hidrochlortiazidas, glibenklamidas, ibuprofenas, paracetamolis
ir amlodipinas. Nustatyta, kad kartu vartojamo digoksino koncentracija
plazmoje padidėja 20% (vienam pacientui ji padidėjo 39%), vadinasi, reikia matuoti digoksino koncentraciją plazmoje.
Žmonėms, vartojantiems angiotenziną konvertuojančių fermentų inhibitorių
ir ličio, gali laikinai padidėti ličio koncentracija plazmoje. Nors tokio
telmisartano poveikio nepastebėta, tačiau įmanoma, kad jis gali pasireikšti, todėl vartojant minėtų medikamentų kartu reikia matuoti ličio koncentraciją plazmoje.
Dozavimo, vartojimo būdas
Suaugusiems žmonėms
Rekomenduojama dienos dozė yra 40 mg. Ji geriama iš karto. Kai kuriems
ligoniams gali užtekti vartoti po 20 mg 1 kartą per dieną. Jeigu kraujospūdis mažėja nepakankamai, dienos dozę galima padidinti iki
didžiausios, t. y. 80 mg, arba kartu vartoti tiazidinių diuretikų, pvz., hidrochlortiazido. Nustatyta, kad jo ir telmisartano poveikis kraujospūdžiui yra suminis. Didinant telmisartano dozę, būtina prisiminti, kad stipriausias jo kraujospūdį mažinantis poveikis paprastai pasireiškia po 4-8 savaičių (žr.paragrafą "Farmakodinamika").
Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi
Ligoniams, sergantiems lengvu arba vidutinio sunkumo inkstų funkcijos
nepakankamumu, mikardžio dozės koreguoti nereikia (žr. paragrafą
"Specialios atsargumo priemonės").
Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi
Žmonėms, sergantiems lengvu arba vidutinio sunkumo kepenų funkcijos
nepakankamumu, didesnės negu 40 mg dienos dozės vartoti negalima. (žr.
paragrafą "Specialios atsargumo priemonės").
Senyviems žmonėms
Jiems vaisto dozės koreguoti nereikia.
Vaikams
Ar saugu ir efektyvu šiuo vaistu gydyti jaunesnius negu 18 metų vaikus,
nežinoma.
Perdozavimo, toksiniai reiškiniai. Apie vaisto perdozavimą žmonėms duomenų
nėra. Jeigu pasireikštų simptominė hipotenzija, reikalingos pagalbinės
priemonės. Hemodialize telmisartano iš organizmo pašalinti neįmanoma.
Ypatingos atsargumo priemonės. Hipertenzija, pasireiškusi dėl inkstų
arterijų okliuzijos
Renino ir angiotenzino sistemą veikiančių preparatų vartojantiems
ligoniams, kurių abiejų inkstų (arba vieno, jei kitas inkstas pašalintas)
arterijos susiaurėjusios, sunkios hipotenzijos ir inkstų nepakankamumo
galimybė yra didesnė.
Inkstų pažeidimas, persodintas inkstas
Mikardžio vartojantiems ligoniams, kurių inkstų funkcija sutrikusi,
rekomenduojama periodiškai tirti kalio ir kreatinino kiekį serume.
Pacientai, kuriems neseniai persodintas inkstas, mikardžiu negydyti.
Sumažėjęs kraujo tūris
Pradėjus vartoti renino ir angiotenzino sistemą slopinančių preparatų,
ypač išgėrus pirmą dozę, pacientams, kurių organizme natrio ir (arba)
skysčių trūksta (pvz., dėl gydymo didelėmis diuretikų dozėmis, vėmimo,
viduriavimo ar mažesnio druskos kiekio vartojimo), gali pasireikšti simptominė hipotenzija. Vadinasi, prieš gydymą mikardžiu reikia pašalinti minėtus simptomus ir normalizuoti natrio bei skysčių kiekį organizme.
Būklė, kurios metu stimuliuojama renino, angiotenzino ir aldosterono
sistema
Gydant kitais renino, angiotenzino ir aldosterono sistemą slopinančiais
preparatais pacientus, kurių kraujagyslių lygiųjų raumenų tonusas
daugiausiai priklauso nuo šios sistemos tonuso, pvz., sergančius sunkiu
širdies nepakankamumu (kai yra stazė) arba inkstų liga, įskaitant arterijų susiaurėjimą, gali pasireikšti ūminė hipotenzija, hiperazotemija, oligurija, retaiūminis inkstų nepakankamumas.
Pirminis aldosteronizmas
Ligoniams, kuriems yra pirminis aldosteronizmas, renino, angiotenzino ir
aldosterono sistemą veikiantys medikamentai antihipertenzinio poveikio
paprastai nesukelia, todėl jų gydyti telmisartanu nerekomenduojama.
Aortos arba dviburės angos stenozė, obstrukcinė hipertrofinė kardiomiopatija
Ligonius, kuriems yra aortos arba dviburės angos stenozė ar obstrukcinė
hipertrofinė kardiomiopatija, gydyti kraujagysles plečiančiais preparatais
reikia ypač atsargiai.
Hiperkalemija
Vartojant vaistų, slopinančių renino, angiotenzino ir aldosterono sistemą,
gali pasireikšti hiperkalemija, ypač pacientams, sergantiems inkstų ir
(arba) širdies nepakankamumu. Nors tokio telmisartano poveikio nepastebėta, tačiau ligoniams, kuriems yra rizikos faktorių, rekomenduojama matuoti kalio koncentraciją serume.
Tyrimai, kurių metu buvo vartota kitų renino, angiotenzino ir aldosterono
sistemą slopinančių medikamentų, rodo, kad vartojant jų ir kalį organizme
sulaikančių diuretikų, kalio pakaitalų, druskų pakaitalų, kuriuose yra
kalio, arba kitų vaistų, kurie gali didinti kalio kiekį organizme (pvz., heparino), gali pasireikšti hiperkalemija, vadinasi, kartu su mikardžiu minėtų medikamentų reikia vartoti atsargiai.
Kepenų funkcijos nepakankamumas
Daugiausiai telmisartano iš organizmo išsiskiria su tulžimi. Ligoniams,
kuriems yra tulžies organų obstrukcija arba sunkus kepenų funkcijos
nepakankamumas, vaisto klirensas gali sumažėti, todėl jų gydyti telmisartanu negalima (žr. paragrafą "Kontraindikacijos"). Pacientus, sergančius lengvu arba vidutinio sunkumo kepenų funkcijos nepakankamumu, šiuo vaistu reikia gydyti atsargiai.
Aktyvi skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opa, kitokia virškinamojo trakto
patologija
Telmisartano vartojantiems pacientams nepageidaujamas poveikis
virškinamajam traktui pasireiškia dažniau, negu vartojantiems placebo.
Klinikinių tyrimų metu retai, dažniausiai virškinamojo trakto liga
sergantiems ligoniams, prasidėjo kraujavimas į virškinamąjį traktą.
Vadinasi, juos gydyti telmisartanu reikia atsargiai.
Gliucitolio poveikis
80 mg mikardžio tabletėje yra 338 mg gliucitolio, dėl to jos netinka
žmonėms, kuriems yra paveldėtas fruktozės netoleravimas.
Kitų faktorių įtaka vaisto terapiniam poveikiui
Juodaodžiams telmisartanas, angiotenziną konvertuojančių fermentų
inhibitoriai bei kiti angiotenzino antagonistai kraujospūdį mažina
silpniau negu nejuodaodžiams galbūt todėl, kad arterine hipertenzija
sergančių juodaodžių kraujyje renino koncentracija būna maža.
Jeigu antihipertenziniais preparatais gydomiems ligoniams, sergantiems
išemine kardiopatija arba širdies išemija, stipriai sumažėja kraujospūdis,
gali ištikti miokardo infarkatas arba smegenų insultas.
Poveikis sugebėjimui vairuoti automobilį, valdyti mechanizmus. Ar
telmisartanas gali trikdyti gebėjimą vairuoti arba dirbti su mechanizmais,
netirta, tačiau užsiimant tokia veikla negalima pamiršti, kad
antihipertenziniai preparatai gali sukelti galvos svaigimą arba mieguistumą.
Farmacinės savybės
Nesuderinamumas. Nepastebėtas.
Tinkamumo laikas. 3 metai
Laikymo sąlygos. Specialios laikymo sąlygos nereikalingos.
Pakuotė (dydis, dozuotė, tipas)
Vienoje pakuotėje yra 28 tabletės. Jos supakuotos į lapelius, pagamintus iš poliamido, aliuminio ir PVC.
Platintojas
BOEHRINGER INGELHEIM INTERNATIONAL GmbH
Binger Str. 173, D-55216 Ingelheim am Rhein, Vokietija
PRISIJUNGTI
PREKIŲ KREPŠELIS
