TEVETEN

Eprosartanas

28 tabletės 

ATC kodas: C09CA02

 

 

Preparato sudėtyje yra eprosartano mesilato kiekis, atitinkantis 600 mg (TEVETEN 600) laisvos eprosartano bazės.

 

 

600 mg balta, kapsulės formos plėvele dengta tabletė. Ji yra geriama.

 

 

Eprosartanu yra gydoma pirminė hipertenzija.

 

 

Rekomenduojama dienos dozė yra 600 mg. Ją reikia gerti iš ryto.

Kol pasireiškia pageidaujamas poveikis ir atsižvelgiant į kraujospūdžio

reakciją dienos dozę galima didinti daugiausiai iki 800 mg. Vaisto

vartojantiems ligoniams dažniausiai didžiausias kraujo spaudimą mažinantis

poveikis pasireiškia po 2 - 3 savaičių.

Pacientų, kurie 8 savaites kasdien vartojo ne daugiau kaip 1200 mg

preparato, klinikinio stebėjimo duomenimis, gydymas buvo veiksmingas,

priklausomumo tarp nepageidaujamo poveikio ir dozės nenustatyta.

Kraujo spaudimą galima mažinti vien eprosartanu arba, ypač jei būtinas

stipresnis kraujo spaudimą mažinantis poveikis, vaisto galima vartoti kartu

su kitokiais medikamentais nuo hipertenzijos, pvz., tiazidų grupės

diuretikais, kalcio kanalų blokatoriais.

 

Eprosartano vartojimas nuo valgymo laiko nepriklauso.

Pagyvenę pacientai

Pagyvenusiems žmonėms dozės koreguoti nereikia.

Vaikai

Ar medikamentas veiksmingas ir ar jo saugu vartoti vaikams, nenustatyta,

todėl šiuo preparatu gydyti vaikus nerekomenduojama.

Dozavimas ligoniams, kurių nepakankama kepenų veikla

Žmonėms, sergantiems kepenų veiklos nepakankamumu, dozės keisti nereikia.

Dozavimas ligoniams, kurių nepakankama inkstų veikla

Pacientams, kuriems yra vidutinio sunkumo arba sunkus inkstų veiklos

nepakankamumas (kreatinino klirensas mažesnis negu 60 ml/min.), dienos dozė

turi būti ne didesnė kaip 600 mg.

 

Padidėjęs jautrumas bet kuriai sudedamajai preparato medžiagai.

Nėštumo ir žindymo laikotarpis.

 

Pacientams, kurių organizme labai didelis skysčio ir (arba) druskų trūkumas

(pvz., ligonis gydomas didele diuretikų doze), pradėjus vartoti eprosartano,

gali pasireikšti simptominė hipotenzija, todėl prieš pradedant gydymą reikia

sunormalinti natrio ir (arba) skysčių tūrį.

Inkstų nepakankamumas

Pacientams, kurių inkstų veikla priklauso nuo renino, angiotenzino ir

aldosterono sistemos aktyvumo (pvz., ligoniams, sergantiems sunkiu širdies

nepakankamumu, abiejų inkstų arterijų arba vienintelio inksto arterijos

stenoze), angiotenziną konvertuojančių fermentų (AKF) inhibitoriai gali sukelti oliguriją ir (arba) progresuojančią azotemiją bei ūminį inkstų veiklos nepakankamumą (pastaroji komplikacija retesnė). Kadangi ligonių, sergančių sunkiu širdies nepakankamumu ar inkstų arterijų stenoze, gydymo eprosartanu patirtis nepakankama, teigti, kad dėl renino, aldosterono ir angiotenzino sistemos slopinimo medikamentas negali sutrikdyti inkstų veiklos, negalima.

Gydomiems eprosartanu ligoniams, kurių sutrikusi inkstų veikla, prieš

pradedant vartoti vaisto ir reguliariai gydymo metu reikia stebėti inkstų

veiklos rodmenis. Jei inkstų veikla pablogėja, reikėtų iš naujo apsvarstyti

gydymo eprosartanu tinkamumą.

 

Klinikai reikšmingos vaistų sąveikos nepastebėta. Eprosartanas neveikia

digoksino farmakokinetikos ir varfarino bei gliburido (glibenklamido)

farmakodinamikos. Nei ranitidinas, nei ketokonazolis ar flukonazolis nedaro

jokio poveikio eprosartano farmakokinetikai.

Šio vaisto yra saugu vartoti kartu su tiazidų grupės diuretikais, pvz.,

hidrochlortiazidu, ir kalcio kanalų blokatoriais, pvz., lėčiau veikliąją

medžiagą atpalaiduojančiu nifedipinu. Tokiu atveju klinikai reikšmingos

nepageidaujamos sąveikos nebūna. Be to, jo yra saugu vartoti su lipidų kiekį kraujyje mažinančiais vaistais (lovastatinu, simvastatinu, pravastatinu, fenofibratu, gemfibroziliu, niacinu).

Jei AKF inhibitorių vartojama kartu su ličio preparatais, laikinai padidėja

šio elemento koncentracija kraujyje bei toksinis poveikis. Nepaisant to, kad

tokios eprosartano ir ličio preparatų sąveikos nepastebėta, jos galimybės

atmesti negalima, todėl minėtų preparatų vartojant kartu, patariama atidžiai stebėti ličio koncentraciją serume.

Nustatyta, kad eprosartanas in vitro žmogaus kepenų citochromo P450 sistemos

fermentų CYP1A, 2A6, 2C9/8, 2C19, 2D6, 2E ir 3A neslopina.

 

Nėštumas. Eprosartano vartojimo nėštumo metu patirtis maža. Paskutiniuosius

6 nėštumo mėnesius vartojami tiesiogiai veikiantys renino, aldosterono ir

angiotenzino sistemą vaistai gali sukelti vaisiaus ir naujagimio pažeidimą

arba net mirtį. Eprosartano, kaip ir kitokių renino, aldosterono ir angiotenzino sistemą veikiančių preparatų, nėščioms moterims reikėtų nevartoti. Jei moteris pastoja, tokių medikamentų vartojimą reikėtų nutraukti kiek galima greičiau.

Žindymas. Eprosartano žindyvei vartoti draudžiama (žr. 4.3 skyrių

"Kontraindikacijos").

 

Farmakodinaminės eprosartano savybės yra tokios, jog poveikis gebėjimui

vairuoti ar valdyti mechanizmus vargu ar galimas. Vairuotojams ir veikiančių

įrenginių prižiūrėtojams reikia nepamiršti, kad vartojant vaistų nuo kraujo

spaudimo retkarčiais gali pasireikšti svaigulys ar nuovargis.

 

Klinikinio stebėjimo, kurio metu buvo lygintas preparato ir placebo

nepageidaujamas poveikis, duomenimis, placebo ir eprosartano nepageidaujamo

poveikio atvejų kiekis buvo panašus. Nepageidaujamas poveikis dažniausiai

buvo lengvas ir laikinas. Dėl jo reikėjo nutraukti vaisto vartojimą tik 4,1 % pacientų (placebo vartojusių ligonių - 6,5 %), dalyvavusių klinikiniame stebėjime, kurio metu buvo lygintas eprosartano ir placebo nepageidaujamas poveikis.

Retai gali pasireikšti galvos skausmas, svaigulys bei silpnumas.

Labai retai pastebėta hipotenzijos, įskaitant nuo kūno padėties priklausomą

kraujospūdžio sumažėjimą, atvejų.

Retai atsiranda odos reakcija: išbėrimas, niežulys, dilgėlinė.

Labai retai pasireiškia veido pabrinkimas ir (arba) angioedema.

 

Duomenų apie vaisto perdozavimą žmogui yra nedaug. Išgertas eprosartanas yra

toleruojamas (didžiausia žmogaus išgerta vienkartinė dozė yra 1200 mg dozę).

Perdozavus dažniausiai galima hipotenzija, todėl jei atsiranda jos simptomų,

reikia pradėti palaikomąjį gydymą.

 

 

Farmakodinaminės savybės

Angiotenzino II receptorių antagonistai dalijami į tris grupes: ne

bifeniltetrazolio, bifeniltetrazolio ir neheterociklinių junginių.

Eprosartanas yra stiprus sintetinis, ne bifeniltetrazolio grupės

angiotenzino II receptorių antagonistas. Jis selektyvia

i prisijungia prie AT1 receptorių. Angiotenzinas II yra stipriai

sutraukianti kraujagysles medžiaga ir pagrindinis aktyvus renino,

angiotenzino ir aldosterono sistemos hormonas, kuris yra viena iš labai

svarbių hipertenzijos atsiradimo priežasčių. Angiotenzinas II prisijungia prie įvairiuose audiniuose, pvz., kraujagyslių raumenyse, antinksčiuose, inkstuose, širdyje esančių AT1 receptorių ir sukelia svarbų biologinį poveikį: sutraukia kraujagysles, sulaiko natrį, skatina aldosterono išsiskyrimą. Neseniai nustatyta, kad angiotenzinas veikia širdies ir lygiųjų raumenų ląstelių augimą, todėl skatina širdies ir kraujagyslių hipertrofiją.

Sveikiems savanoriams eprosartanas slopino angiotenzino II poveikį kraujo

spaudimui, inkstų kraujotakai bei aldosterono sekrecijai. Hipertenzija

sergantiems pacientams, vartojusiems eprosartano kartą per dieną arba dienos

dozę gėrusiems per du kartus, kraujo spaudimas sumažėjo beveik vienodai. Pirma medikamento dozė nesukelia ortostatinės hipotenzijos, vaistas 24 valandas nuosekliai ir tolygiai palaiko sumažėjusį kraujo spaudimą. Eprosartano vartojimo nutraukimas nesukelia staigaus kraujo spaudimo padidėjimo, vadinamosios atoveiksmio hipertenzijos.

Ligoniams, sergantiems hipertenzija, dėl kraujo spaudimo sumažėjimo širdies

susitraukimų dažnumas nepakinta.

Eprosartanas nekeičia nevalgiusių pacientų kraujyje cukraus kiekio bei

hipertenzija sergančių nevalgiusių ligonių trigliceridų, bendro

cholesterolio ir mažo tankio lipoproteinų cholesterolio kiekio.

Medikamentas nesutrikdo inkstų autoreguliacijos mechanizmų. Nustatyta, kad

sveikų suaugusių vyrų organizme eprosartanas didina vidutinę efektyvią

plazmos srovę pro inkstus. Šis medikamentas palaiko pirmine hipertenzija ar

inkstų veiklos nepakankamumu sergančių ligonių inkstų veiklą. Eprosartanas nemažina glomerulų filtracijos greičio sveikiems vyrams ir ligoniams, sergantiems hipertenzija ar įvairaus laipsnio inkstų nepakankamumu. Jo vartojant didėja natrio kiekis sveikų žmonių, kuriems apribotas druskos vartojimas, šlapime. Kadangi vaistas organizme nesulaiko natrio ir neblogina inkstų veiklos, juo saugu gydyti ligonius, sergančius hipertenzija ar įvairaus laipsnio inkstų nepakankamumu.

Eprosartanas nesukelia reikšmingų šlapimo rūgšties išskyrimo į šlapimą

pokyčių.

Medikamentas nestiprina su bradikininu (jo sintezėje dalyvauja AKF)

susijusių pokyčių, pvz., kosulio. Specialaus tyrimo, kurio metu buvo lyginta

pacientų, gydytų eprosartanu arba AKF inhibitoriais, kosulys, duomenimis,

eprosartano vartoję ligoniai kosėjo mažiau, negu pacientai, gydyti AKF inhibitoriais (1,5 % palyginti su 5,4 %, duomenys statistiškai patikimi, p<0,05). Kitų šaltinių duomenimis, eprosartanu gydyti ligoniai kosėjo mažiau, negu ligoniai, gydyti AKF inhibitoriais (21,2 % palyginti su 29,9 %, duomenys statistiškai patikimi, p<0,05). Tolesnio tyrimo, kuriame dalyvavo anksčiau AKF inhibitoriais gydyti ligoniai, kuriems šis vaistas sukėlė kosulį, metu nustatyta, kad džiūvimo pojūtis ir nuolatinis kosulys atsirado 2,6% ligonių, vartojusių eprosartano, 2,7 % pacientų, vartojusių placebo, bei 25 % ligonių, gydytų AKF inhibitoriais. Džiūvimo pojūčio ir nuolatinio kosulio atvejų kiekis eprosartanu gydytų pacientų grupėje buvo statistiškai patikimai (p<0,01) mažesnis, negu AKF inhibitoriais gydytųpacientų grupėje, o tarp eprosartano ir placebo vartojusių ligonių grupės tokio skirtumo nebuvo. Kitų šaltinių duomenimis, kosulio atvejų eprosartanu gydytų žmonių grupėje buvo mažiau (p<0,01), negu AKF inhibitorių vartojusių ligonių grupėje, o tarp eprosartano ir placebo vartojusių pacientų grupės tokio skirtumo nebuvo. Be to, 6 klinikinių tyrimų, kuriuose dalyvavo 1554 pacientai, ir kurie buvo atlikti dvigubu aklu metodu, išsamios duomenų analizės metu nustatyta, kad pačių pacientų pastebėto kosulio atvejų kiekis eprosartanu gydytiems ligoniams (3,5 %) yra tos pačios eilės, kaip ir ligoniams (2,6 %), vartojusiems placebą.

Trijų klinikinių tyrimų, kuriuose dalyvavo 791 pacientas, duomenimis,

eprosartano kraujo spaudimą mažinantis poveikis buvo bent jau ne mažesnis

negu AKF inhibitoriaus enalaprilio ir pasireiškė didesnio eprosartano

veiksmingumo tendencija.

 

Farmakokinetinės savybės

Išgėrus vieną kartą 300 mg eprosartano, dėl per mažos rezorbcijos jo

absoliutus biologinis pasisavinimas yra 13 %. Jei nevalgęs pacientas išgeria

vienkartinę dozę, didžiausia eprosartano koncentracija plazmoje būna po 1 –

2 val. Vaisto koncentracijos priklausomumo nuo dozės tyrimo duomenimis, jei vartojama 100 - 200 mg eprosartano, jo koncentracija plazmoje priklauso nuo dozės, tačiau mažiau, negu tokiu atveju, jei vartojama 400 mg arba 800 mg

preparato. Galutinis išgerto medikamento pusinės eliminacijos periodas

dažniausiai yra 5 - 9 val. Ilgai vartojamas medikamentas organizme nesikaupia. Maistas lėtina kartu vartojamo preparato rezorbciją, todėl šiek tiek (mažiau negu 25 %) sumažėja didžiausia vaisto koncentracija plazmoje (Cmax) bei plotas, kurį koordinačių sistemoje riboja koncentracijos kreivė (AUC), tačiau toks poveikis klinikai yra nereikšmingas.

Maždaug 98 % eprosartano prisijungia prie plazmos baltymų ir toks jo

junginys su baltymu, kai vartojama gydomoji dozė, vaisto koncentracijų

diapazone yra pastovus. Preparato prisijungimo prie plazmos baltymų laipsnis

nepriklauso nuo lyties, amžiaus, kepenų veiklos sutrikimo, nedidelio arba vidutinio laipsnio inkstų veiklos nepakankamumo, tačiau nustatyta, kad jis gali sumažėti kai kuriems pacientams, sergantiems sunkiu inkstų veiklos nepakankamumu.

Žmogui išgėrus arba suleidus į veną radioaktyviąja anglimi (14C) žymėto

eprosartano, kraujyje ir išmatose buvo vienintelė giminiška medikamentui

medžiaga eprosartanas. Su šlapimu išskiriamų radioaktyviųjų medžiagų maždaug

20 % buvo eprosartano acilgliukuronido ir 80 % nepakitusio eprosartano. Tariamasis eprosartano pasiskirstymo tūris yra maždaug 13 litrų, bendras plazmos klirensas - 130 ml/min.

Medikamentas šalinamas su tulžimi ir pro inkstus. Suleidus į veną

radioaktyviąja anglimi (14C) žymėto eprosartano, maždaug 61 % radioaktyviųjų medžiagų išsiskyrė su išmatomis ir maždaug 37 % - su šlapimu. Išgėrus radioaktyviąja anglimi (14C) žymėto eprosartano, maždaug 90 % radioaktyviųjų medžiagų išsiskyrė su išmatomis ir maždaug 7 % - su šlapimu.

Pagyvenusiems pacientams maždaug du kartus padidėja eprosartano Cmax bei

AUC, tačiau dėl to keisti dozavimą nebūtina.

Ligoniams, sergantiems kepenų veiklos nepakankamumu, maždaug 40 % padidėja

eprosartano AUC (bet ne Cmax ), tačiau dėl to keisti dozavimą nebūtina.

Ligoniams, sergantiems vidutinio sunkumo inkstų veiklos nepakankamumu

(kreatinino klirensas yra 30 – 59 ml/min.), eprosartano AUC ir Cmax būna

maždaug 30 %, sergantiems sunkiu inkstų veiklos nepakankamumu (kreatinino

klirensas yra 5 - 29 ml/min.), - maždaug 50 % didesni negu sveikiems žmonėms, tačiau dėl to keisti dozavimą nebūtina.

Vyrų ir moterų organizme eprosartano farmakokinetika vienoda.

 

Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Bendras toksinis poveikis

Žiurkėms 6 mėnesius ir šunims 12 mėnesių kasdien sugirdyta 1000 mg/kg kūno

svorio arba mažesnė eprosartano dozė statistiškai patikimo toksinio poveikio

nesukėlė.

Poveikis dauginimuisi

Nustatyta, kad vaikingoms triušėms vėlyvuoju vaikingumo periodu kasdien

vartojant po 10 mg eprosartano, tikriausiai dėl medikamento poveikio renino,

aldosterono ir angiotenzino sistemai, dažniau žūva vaisius ir krenta

vaikingos patelės. Vartojant per dieną 3 mg/kg kūno svorio, medikamentas sukelia toksinį poveikį vaikingai patelei, bet ne vaisiui.

Toksinis poveikis genams

Toksinio poveikio genams in vitro ir in vivo tyrimų metu nepastebėta.

Kancerogeninis poveikis

2 metų tyrimo, kurio metu žiurkės kasdien vartojo po 600 mg/kg kūno svorio,

pelės – 2000 mg/kg kūno svorio dozę, duomenimis, vaistas kancerogeninio

poveikio nesukėlė.

 

 

 

Pagalbinių medžiagų sąrašas

Tabletės branduolys

Laktozės monohidratas, mikrokristalinė celiuliozė, gelifikuotas krakmolas,

kroskarmeliozės natrio druska (600 mg tabletėse nėra), magnio stearatas,

krospovidonas (tik 600 mg tabletėse).

Tabletės plėvelė

Dviejų stiprumų eprosaratano tabletės yra skirtingo dydžio ir spalvos.

Vadinasi, plėvelės sudėtis taip pat yra skirtinga. Abiejų stiprumų tablečių

plėvelės sudėtyje yra hipromeliozės, titano dioksidas (E–171) ir makrogolio.

Plėvelės sudėties skirtumai iš

vardyti lentelėje.

 

Tabletės stiprumas

400 600

Tabletės spalva Rausva Balta

Geltonasis geležies oksidas (E172) +

Raudonasis geležies oksidas (E172) +

Polisorbatas 80 + +

 

Nesuderinamumas

Nepastebėtas.

 

Tinkamumo laikas

400 mg tabletės

PVC/PVdC/Al lizdinės pakuotės lakštų - 2 metai

PVC/Aclar/Al lizdinės pakuotės lakštų arba buteliuko - 2 metai

600 mg tabletės

PVC/Aclar/Al lizdinės pakuotės lakštų arba buteliuko - 2 metai.

 

Specialios laikymo sąlygos

Medikamentą reikia laikyti ne aukštesnėje kaip 25o C temperatūroje.

 

Pakuotės pobūdis ir turinys

Neskaidrūs arba skaidrūs PVC/PVdC/Al arba PVC/Aclar/Al pakuotės lakštai arba

HDPE buteliukai.

 

Vartojimo ir darbo su vaistiniu preparatu instrukcija

Specialios taisyklės nebūtinos.

 

Registravimo liudijimo turėtojas

Solvay Pharmaceuticals B. V.

C. J. van Hautenlann 36,

Nh - 1381 CP Weesp

Olandija