Kaip sustiprinti imunitetą

KAIP SUSTIPRINTI IMUNITETĄ: veiksmingi būdai ir patarimai

Žiemos metu imuninė sistema silpsta. Šaltis, saulės ir vitaminų trūkumas, nuolatinis stresas bei nuovargis paveikia mūsų imunitetą ir dažniau susergame peršalimo ligomis. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip stiprinti imuninę sistemą, ir visą organizmą kad atėjus peršalimo ligų sezonui, išliktume sveiki ir gyvybingi, kad mūsų organizmas būtų stiprus ir sugebėtų apsisaugoti nuo ligų.

Nusilpusios imuninės sistemos požymiai yra padažnėjusios peršalimo ligos, kai  sloga ar gerklės skausmu prasidėjęs paprastas peršalimas pereina į bronchitą, sinusitą, ausų uždegimą. Imuninės sistemos silpnumą atspindi dažnas ilgai besitęsiančias slogos pasikartojimas, lūpų pūslelinė, silpnumas, greičiau atsirandantis nuovargis, blogas žaizdų gijimas, depresija.

Kodėl imunitetas silpnėja?

• neteisingas gyvenimo būdas (nuolatinis nuovargis, pastovus stresas, įtampa, panika, nerimas, baimė, kt. neigiamos emocijos);
• vitaminų, mineralų trūkumas ar didesnis jų poreikis;
• žalingi įpročiai (rūkymas, alkoholis);
• ilgalaikis būvimas ankštose ir tvankiose patalpose, nejudrus gyvenimo būdas, fizinio aktyvumo ir judėjimo stoka, nepakankamas būvimas gryname ore;
• miego trūkumas.

Kokie įpročiai stiprina imunitetą?

• laikytis darbo ir poilsio režimo, išsimiegoti, nepervargti, vengti stresinių situacijų, triukšmo, lėtinio nuovargio, pasiilsėti, esant reikalui mažinti darbo krūvį;
• tinkamai ir sveikai maitintis. Užtikrinti reikiamą vitaminų, mineralinių medžiagų kiekį, kad mityba būtų tinkamai subalansuota;
• kontroliuoti antsvorį, vengti saldaus ir riebaus maisto;
• bent minimaliai sportuoti, kuo daugiau aktyvaus poilsio, vaikščioti- ypač dieną, esant natūraliai šviesai. Palaikyti normalią fizinę organizmo būklę, daugiau būti gryname ore; vengti ilgo sėdėjimo;
• gerti pakankamai skysčių- ypač vertinga žalioji arbata dėl joje esančių antioksidantų;
• kuo daugiau teigiamų emocijų, juoko, šypsenos, optimizmo, dainavimo.

Moksliniais tyrimais patvirtinta, kad imuniteto aktyvumui ypač svarbu, kad organizmui nestigtų vitaminų, mineralų, kitų biologiškai aktyvių medžiagų bei antioksidantinių medžiagų. Todėl reikia valgyti daug daržovių ir vaisių (ypač šviežių), rekomenduojama papildomai naudoti ir maisto papildų.

Pagrindiniai vitaminai žiemos metu:

• Vitaminas A (žuvų taukuose) arba jo provitaminas – beta-karotinas (spalvotose daržovėse – moliūguose, morkose, pomidoruose, špinatuose, žaliuosiuose žirneliuose);
• B grupės vitaminai (ypač vit.B1, B2, B6, B12, folio rūgštis), kurių gausu žaliose lapinėse daržovėse, sudaigintuose grūduose;
• Vitaminas C (citrusiniuose vaisiuose, juoduosiuose serbentuose, paprikoje, raugintuose kopūstuose, svogūnuose, špinatuose, žaliose lapinėse daržovėse);
• Vitaminas D3 (žuvies taukuose; būvimas saulės šviesoje);
• Vitaminas E (augaliniuose aliejuose, avižų kruopose, grikių ir kviečių gemaluose, migdoluose, riešutuose, šaltalankio uogose, žaliose lapinėse daržovėse, žuvų taukuose);

Imunitetui svarbiausi mikroelementai:

• Cinkas (arbatoje, rūpaus malimo grūdiniuose produktuose, kalakutienoje, kruopose, kviečių gemaluose, linų sėmenyse, melisos arbatoje, pupelėse, raudonoje mėsoje, riešutuose, sėlenose, žuvyje);
• Selenas (augaliniuose aliejuose, grūduose ir grūdiniuose produktuose, jūros produktuose, paukštienoje, pupelėse, riešutuose, saulėgrąžų sėklose, tune);
• Labai svarbūs mikroelementai: geležis, varis, kalcis ir magnis.

Imunitetui stiprinti svarbūs yra Beta-gliukanai (avižose, mielėse), Omega-3 riebalų rūgštys (linų sėmenys ir jų aliejus, rapsų aliejus, riešutai, vandenynų žuvys, žuvų taukai) ir ryklio taukai. Labai svarbus yra ir prebiotikų (stimuliuoja žarnyno gerųjų bakterijų vystymąsi, detoksikuoja organizmą, koreguoja imunitetą) bei probiotikų (gerosios bakterijos) vartojimas.

Maistui svarbu reguliariai vartoti fermentuotus pieno produktus (ypač pieno išrūgas, jogurtą, kefyrą), vartoti bičių produktus (bičių pienelį, žiedadulkes, bičių duonelę, bičių pikį arba propolį). Dažniau reikia gerti sultis (ypač burokėlių, morkų, pomidorų ir kitų daržovių, apelsinų, granatų, vynuogių) ir vaistažolių arbatas (čiobrelių, jonažolių ir žaliąją).

Imuninę sistemą stimuliuoja daugelis vaistinių augalų, nuo seno vartojamų liaudies medicinoje: alavijas (alijošius Aloe Vera), česnakai, eleuterokokas, erškėtuogės vaisiai, ežiuolė, islandinė kerpena, jonažolė, mėtos, plačialapis gyslotis, ramunėlė, saldymedis, svogūnai, šeivamedžio uogos, ženšenis ir kt.). Jų galima vartoti tiek profilaktiškai, tiek ir susirgus.

Prisiminkite: visada lengviau išvengti ligos nei ją gydyti. Pajutę pirmus peršalimo ar kito susirgimo požymius, kuo anksčiau pradėkite naudoti natūralias gydymo priemones.

Būkite sveiki, žvalūs, aktyvūs, energingi!